Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Supernovos
 
 

Supernovos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-18 20
Masyvių žvaigždžių sprogimai – branduolio kolapso supernovos – yra labai energingi, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip jie iš tiesų įvyksta. Žinome, kad žvaigždės centre susidaro geležies branduolys, o tolimesnė branduolinė sintezė nebeišskiria energijos, kuri galėtų priešintis gravitaciniam kolapsui. Tačiau vien kolapsas – branduolio susitraukimas į juodąją skylę ar neutroninę žvaigždę – neturėtų išlaisvinti tiek energijos, kad išorinius žvaigždės sluoksnius ištaškytų į gabalus.
(0) 2020-04-30 7
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą.
(1) 2020-02-22 13
Nakties danguje vos matomos žvaigždžių sistemos, regis, laukia labai šviesi ateitis. Jeigu astronomų skaičiavimai yra teisingi, galbūt kai kurie iš mūsų galės pasigrožėti nuostabiu reginiu.
(8) 2020-02-16 18
Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet sp
(0) 2020-02-01 8
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes į aplinką išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą savo gyvenimą. Egzistuoja įvairūs supernovų tipai, besiskiriantys ir fizikinėmis savybėmis, ir išvaizda. Kai kurios supernovos yra daug ryškesnės už kitas – jos vadinamos superryškiomis arba superšviesiomis (angl. superluminous). Viena iš labiausiai tyrinėtų superšviesių supernovų įvyko dar 2006 metais – ji turi katalogo numerį SN 2006gy. Iki šiol buvo neaiški ir jos fizikinė kilmė, ir kai kurių spektro linijų prigimtis.
(0) 2019-12-28 24
Naujametiniai fejerverkai nušviečia dangų. Bet astronominiai fejerverkai – įspūdingesni ir nemokami. Vienas toks rengiamas nelabai toli nuo Žemės.
(0) 2019-12-16 9
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(1) 2019-12-05 42
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-12-03 16
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
(0) 2019-11-10 8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0) 2019-07-14 6
Kai kurie energingi procesai Visatoje, pavyzdžiui supernovų sprogimai ar besisukančių neutroninių žvaigždžių magnetinio lauko sąveika su aplinkine medžiaga, sukuria ypatingai aukštos energijos daleles ar fotonus. Jų energija matuojama trilijonais elektronvoltų ir daugiau; palyginimui, protono ir neutrono masės atitinka šiek tiek mažiau nei milijardo elektronvoltų energijas.
(0) 2019-06-27 17
Kada sprogimas – ne sprogimas ir dėl kokių sprogimų net neverta nerimauti.
(0) 2019-06-01 10
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos