Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Supernovos
 
 

Supernovos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-02-21 12
1054 metais Žemės dangų nušvietė supernova Tauro žvaigždyne. Jos vietoje dabar matoma liekana – Krabo ūkas.
(0) 2021-01-23 4
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
(0) 2020-12-24 5
Žvaigždžių sprogimai – supernovos – būna labai įvairūs. Du pagrindiniai tipai yra termobranduolinės, kurių metu susprogsta baltoji nykštukė, ir branduolio kolapso, įvykstančios masyvios žvaigždės gyvenimo pabaigoje; bet yra ir daugiau atmainų.
(0) 2020-11-24 10
Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir cheminė sudėtis atspindi daugybę aplinkos savybių iš tų metų, kai rievė susiformavo. Naujame tyrime parodyta, kad rievėse matyti netgi palyginus netoli Žemės sprogusių supernovų pėdsakai.
(0) 2020-10-07 23
Per 4,5 milijardo metų Žemė patyrė daugybę išbandymų. Planetą talžė įvairiausios katastrofos – nuo galingų susidūrimų su kitais kosminiais kūnais iki galingų ugnikalnių išsiveržimų ir neįtikėtinai atšiaurių ledynmečių. Bet gyvybė mūsų planetoje vis dar klesti, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-09-18 21
Masyvių žvaigždžių sprogimai – branduolio kolapso supernovos – yra labai energingi, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip jie iš tiesų įvyksta. Žinome, kad žvaigždės centre susidaro geležies branduolys, o tolimesnė branduolinė sintezė nebeišskiria energijos, kuri galėtų priešintis gravitaciniam kolapsui. Tačiau vien kolapsas – branduolio susitraukimas į juodąją skylę ar neutroninę žvaigždę – neturėtų išlaisvinti tiek energijos, kad išorinius žvaigždės sluoksnius ištaškytų į gabalus.
(0) 2020-04-30 7
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą.
(1) 2020-02-22 13
Nakties danguje vos matomos žvaigždžių sistemos, regis, laukia labai šviesi ateitis. Jeigu astronomų skaičiavimai yra teisingi, galbūt kai kurie iš mūsų galės pasigrožėti nuostabiu reginiu.
(8) 2020-02-16 18
Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet sp
(0) 2020-02-01 8
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes į aplinką išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą savo gyvenimą. Egzistuoja įvairūs supernovų tipai, besiskiriantys ir fizikinėmis savybėmis, ir išvaizda. Kai kurios supernovos yra daug ryškesnės už kitas – jos vadinamos superryškiomis arba superšviesiomis (angl. superluminous). Viena iš labiausiai tyrinėtų superšviesių supernovų įvyko dar 2006 metais – ji turi katalogo numerį SN 2006gy. Iki šiol buvo neaiški ir jos fizikinė kilmė, ir kai kurių spektro linijų prigimtis.
(0) 2019-12-28 24
Naujametiniai fejerverkai nušviečia dangų. Bet astronominiai fejerverkai – įspūdingesni ir nemokami. Vienas toks rengiamas nelabai toli nuo Žemės.
(0) 2019-12-16 9
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(1) 2019-12-05 43
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-12-03 16
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos