Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Šventės ir kitos įsimintinos progos
 
 

Šventės ir kitos įsimintinos progos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-06-23 7
Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai taip yra? Į šį klausimą atsakykime paanalizuojant vidutinę oro temperatūrą ir kritulių kiekį 1991–2020 m.
(0) 2021-06-23 0
Tauragnas yra giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio esantis ežeras Lietuvoje. Nors ežero plotas yra tik kiek daugiau nei 5 km², giliausia vieta šiame ežere siekia net 62,5 m. Dėl savo gylio Tauragno ežeras gana lėtai įšyla, todėl yra laikoma, kad šilčiausias vanduo jame vyrauja rugpjūčio mėn.
(0) 2021-06-22 4
Ilgiausia metų diena Šiaurės pusrutulyje žymi ne tik ilgiausią šviesos metą, bet ir netrukus nutiksiantį gamtos posūkį rudens kryptimi – taigi, ir derliaus laukimą. Tad nenuostabu, kad saulėgrįža visame pasaulyje siejama su derlingumu ir vaisingumu – tiek augalų, tiek žmonių.
(0) 2021-04-05 3
Velykos (graikiškai, lotyniškai ir hebrajiškai – Pascha) – tai viena iš pagrindinių krikščionių šventė, kuria švenčiamas mitologinis Jėzaus Kristaus prisikėlimas, trečią dieną po jo nukryžiavimo. Ankstyviausias užfiksuotas Velykų šventimas yra iš II a. – nors Jėzaus prisikėlimo minėjimas tikriausiai vykdavo ir anksčiau. Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų pasaulyje Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario pilnaties (pilnaties po pavasario lygiadienio).
(0) 2021-04-04 -2
Ar tikėjimas veikia mūsų savijautą ir fizinę sveikatą? O gal priešingai, organizmo ypatybės, neišskiriant ir smegenų, lemia mūsų tikėjimo lygį ir religingumą?
(0) 2021-04-04 3
Svarbiausias šv. Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Simboliška, kad pirmąją jų dieną buvo nepriimtina išeiti už kiemo vartų, nebent vaikai išsprūsdavo pas krikštatėvius – tradicinis „karantinas“. Kiaušinio mušimas buvo ritualinis – tėvas arba mama pirmieji išsirinkdavo margutį, smailiuoju galu su vaikais tvirtumą išmėgindavo ir su šventinta druska suvalgydavo.
(0) 2021-04-03 1
Per karantiną daug laiko praleidome namie ir išmokome iš anksto planuoti, ką gaminsime, atsakingiau rinktis, ką valgome, bet šventės vis dar asocijuojasi su daugybe patiekalų, kai dažnai suvartojame didesnį ar net per didelį maisto kiekį. Artėjant Velykoms dažnam mūsų kyla klausimas, kokius patiekalus dėti ant stalo, kad jie būtų įvairūs, bet pavalgę nesijaustume apsunkę ir neapkrautume organizmo. Ypač tai svarbu tiems, kurių kraujyje yra per didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
(0) 2021-04-02 4
Ar vakar jus kas nors apgavo? Balandžio 1-oji Lietuvoje žinoma kaip Melagių diena, o pasaulyje žinomi ir kitokie pavadinimai: Kvailių diena, Mulkių diena, Balandžio išdaiga. Šios datos ištakos – mįslingos ir prieštaringos. Kaip ir šventė.
(0) 2021-01-05 5
Kokias dovanas vieni kitiems Naujųjų metų proga dovanoja vargingos ir izoliuotos šalies gyventojai? Geidžiamiausia dovana yra ne saldumynai, drabužiai ar arbata – o metamfetaminas. Narkotikų vartojimo situaciją šalyje dar labiau paaštrino ir dėl COVID-19 kilusi krizė. Darbų netekę gyventojai imasi metamfetamino gamybos ir prekybos, o šalyje gajus ir mitas, esą šis narkotikas net gydo koronavirusą.
(0) 2021-01-01 -3
Su Naujais metais sveikinančiuose atvirukuose dažnai pamatysite kūdikį. Kartais šalia jo bus ir senas vyras. Šiuos atvaizdus ypač dažnai matome senuose atvirukuose, bet ką jie reiškia?
(0) 2020-12-31 2
1853-iųjų gruodžio 31 diena, Londonas. Svečiai renkasi į Naujųjų metų išvakarių vakarienę. Tai - iškilmingas vakarėlis iškiliems kviestiems žmonėms. Tik vieta kiek neįprasta.
(0) 2020-12-31 -2
Artėjant Naujiesiems metams fejerverkai tapo įprastu reginiu. Ne vienerius dešimtmečius Naujieji metai be jų neapsieina. Tai – gražus reginys, turintis ir neigiamų aspektų. Fejerverkų keliamas triukšmas ne tik gąsdina augintinius, bet sukelia stresą ir laukiniams gyvūnams ar paukščiams. Pirotechnika teršia orą kietosiomis dalelėmis, kurios jame išsilaiko net keletą valandų. Taip pat ir aplinką, kai pasigrožėjus trumpu reginiu lauke, paliekamos įvairios atliekos ir šiukšlės. Tad verta susimąstyti ir savęs paklausti, ar fejerverkai išties reikalingi?
(0) 2020-12-30 1
Spalvotos į dangų skrendančios liepsnos – taip, dar senovėje žmonės vadino visiems žinomus fejerverkus. Tačiau bėgant laikui keičiasi ir žmonių požiūris į juos. Augant gamtos ir oro užterštumui pradėtą kaltinti fejerverkus teršiant orą ir niokojant gamtą. Bet ar tai iš tikrųjų tiesa?
(0) 2020-12-27 6
Per šv. Kalėdas švenčiame Jėzaus Kristaus gimtadienį. O ar gali būti, kad Jėzus Kristus mirė sulaukęs 106-ių metų Japonijoje? Tai skamba keistai, bet vieno Japonijos kaimo gyventojai tuo tiki ir iki šiol prižiūri Jėzaus kapą.
(0) 2020-12-25 9
Prieš eidamas miegoti ponas Bynas prie židinio kabina kojines - vieną sau, vieną Tedžiui, o trečiąją pelei pakabina prie jos urvelio sienoje. Tik kodėl? Kaip atsirado ši tradicija?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos