Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Vidinė savijauta, emocijos
 
 

Vidinė savijauta, emocijos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-08-03 0
Moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, tačiau vidutiniškai žmonės nusijuokia apie 18 kartų per dieną. Žmonės retai juokiasi vieni - dažniausiai juokas aidi draugų susibūrimuose ar šeimoje. Bazelio universiteto mokslininkai teigia, kad daugiau juoktis reikėtų visiems - juoko naudą labai lengva pastebėti.
(0) 2020-07-29 -3
Psichotropiniuose preparatuose naudojamas metalas per geriamąjį vandenį gali visuotinai paveikti žmonių nuotaikas ir suicidines mintis
(1) 2020-07-27 14
Prancūzų autorius Marie-Henri Beyleas, geriau žinomas Stendhalo vardu, 1817 metais apsilankė Florencijoje. Keliautojas užsuko į Šventojo Kryžiaus baziliką ir ten patyrė tai, kas dabar vadinama jo vardu - Stendhalo sindromo priepuolį.
(0) 2020-07-20 0
Katė gali atnešti daug daugiau nei besąlygišką meilę po sunkios darbo dienos.
(0) 2020-07-14 6
Nuo 2012 m. Jungtinių Tautų pateikiamose kasmetinėse ataskaitose, laimingiausių šalių reitingų viršūnėje, pirmajame dešimtuke, kaskart atsiduria penkios Šiaurės regiono šalys: Danija, Norvegija, Islandija, Suomija ir Švedija. 2020 metai ne išimtis – „World Happiness Report 2020“ pirmąsias vietas užima Šiaurės šalys. Taigi, kas lemia valstybės laimės indeksą?
(18) 2020-07-12 -9
Su skiepais jums į kūną bus sušvirkštas elektroninis čipas, nuodai arba pats virusas, tikina vakcinų priešininkai.
(0) 2020-07-11 3
Koronaviruso pandemija į viešąją erdvę vėl grąžino skiepų klausimą: tai kas tie skiepai – vaistai ar nuodai? Kol mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai ragina pasitikėti šiuolaikine medicina, kitoje barikadų pusėje stovintys skiepų priešininkai pažeria gausybę nepatikrintų argumentų neva tai įrodančių vakcinų žalą žmogui. Kodėl žmonės linkę tikėti konspiracijų teorijomis ir dėl kokių priežasčių lengva įtikėti skiepų žala aiškina prof. Birutė Mikulskienė.
(4) 2020-06-24 -8
Distopinė grožinė literatūra mus paruošė įvairiausioms apokalipsėms. Tarp galimų variantų yra nerangiai kėblinantys zombiai, ateivių invazija ir, žinoma, mirtinos ligos, bet net labiausiai iškrypęs protas negalėjo nuspėti, kad bus graibstyte išgraibstytas vienas svarbiausių gaminių – tualetinis popierius.
(4) 2020-06-16 14
Žmogaus gyvenimas yra pilnas vienišumo. Tikėtina, kad kažkuriuo momentu vienišumą jautėte ir jūs. Tai - keistas jausmas, sumišęs su liūdesiu ir pasimetimu, kuomet trokštamas kontaktas su kitu žmogumi tiesiog nėra pasiekiamas. Bet ar vienišumas gali sutrumpinti gyvenimą?
(2) 2020-06-15 17
Valgymo, srėbimo, baksnojimo ar ūžimo garsas kitus žmones gali tiesiog varyti iš proto – o mokslininkai dabar atrado neurologinį mechanizmą, atsakingą už tokią būseną.
(0) 2020-06-11 7
Atsidūrę situacijose, kurios mums atrodo beviltiškos, kai širdies gilumoje trokštame, kad kas nors mums padėtų, puikiausiai galime patys tapti savo gelbėtojais. Šių kognityvinių elgsenos pratimų tikslas – sumažinti psichologinį diskomfortą ir apsaugoti nuo klaidingos reakcijos bei netinkamų veiksmų.
(2) 2020-06-09 18
COVID-19 pandemija ir mūsų atsakas į ją suteikė unikalią galimybę pažvelgti, kaip socialinė izoliacija paveikia mūsų psichiką. Per visą istoriją dar nėra buvę tokio laiko, kuomet namuose užsidarė tokia gausybė žmonių. Ir ne tokiam jau trumpam laikui - socialinis gyvenimas kuriam laikui buvo visai sustojęs. Kaip tai paveikia žmones?
(2) 2020-06-06 1
Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.
(1) 2020-05-30 -14
Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai. Projekte dalyvaujanti Latvijos ir Lietuvos specialistų komanda atskleidė, kokių pokyčių galima tikėtis sukūrus emocijas matuojantį prietaisą ir kaip jie ruošiasi šios inovacijos kūrimui.
(1) 2020-05-25 1
BBC reporteris Peteris Goffinas visą gyvenimą bijojo mikrobų. Ši psichikos ypatybė, dar vadinama misofobija arba germofobija, paruošė jį koronaviruso pandemijai. Jis žino, kaip laikytis higienos taisyklių ir kontroliuoti savo nerimą.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos