Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Vidinė savijauta, emocijos
 
 

Vidinė savijauta, emocijos

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(4) 2020-06-24 -8
Distopinė grožinė literatūra mus paruošė įvairiausioms apokalipsėms. Tarp galimų variantų yra nerangiai kėblinantys zombiai, ateivių invazija ir, žinoma, mirtinos ligos, bet net labiausiai iškrypęs protas negalėjo nuspėti, kad bus graibstyte išgraibstytas vienas svarbiausių gaminių – tualetinis popierius.
(4) 2020-06-16 14
Žmogaus gyvenimas yra pilnas vienišumo. Tikėtina, kad kažkuriuo momentu vienišumą jautėte ir jūs. Tai - keistas jausmas, sumišęs su liūdesiu ir pasimetimu, kuomet trokštamas kontaktas su kitu žmogumi tiesiog nėra pasiekiamas. Bet ar vienišumas gali sutrumpinti gyvenimą?
(2) 2020-06-15 17
Valgymo, srėbimo, baksnojimo ar ūžimo garsas kitus žmones gali tiesiog varyti iš proto – o mokslininkai dabar atrado neurologinį mechanizmą, atsakingą už tokią būseną.
(0) 2020-06-11 6
Atsidūrę situacijose, kurios mums atrodo beviltiškos, kai širdies gilumoje trokštame, kad kas nors mums padėtų, puikiausiai galime patys tapti savo gelbėtojais. Šių kognityvinių elgsenos pratimų tikslas – sumažinti psichologinį diskomfortą ir apsaugoti nuo klaidingos reakcijos bei netinkamų veiksmų.
(2) 2020-06-09 16
COVID-19 pandemija ir mūsų atsakas į ją suteikė unikalią galimybę pažvelgti, kaip socialinė izoliacija paveikia mūsų psichiką. Per visą istoriją dar nėra buvę tokio laiko, kuomet namuose užsidarė tokia gausybė žmonių. Ir ne tokiam jau trumpam laikui - socialinis gyvenimas kuriam laikui buvo visai sustojęs. Kaip tai paveikia žmones?
(2) 2020-06-06 1
Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.
(1) 2020-05-30 -14
Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai. Projekte dalyvaujanti Latvijos ir Lietuvos specialistų komanda atskleidė, kokių pokyčių galima tikėtis sukūrus emocijas matuojantį prietaisą ir kaip jie ruošiasi šios inovacijos kūrimui.
(1) 2020-05-25 1
BBC reporteris Peteris Goffinas visą gyvenimą bijojo mikrobų. Ši psichikos ypatybė, dar vadinama misofobija arba germofobija, paruošė jį koronaviruso pandemijai. Jis žino, kaip laikytis higienos taisyklių ir kontroliuoti savo nerimą.
(0) 2020-05-22 4
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - tai psichologų ir sveikatos specialistų plačiai taikomas depresijos gydymo būdas. KET yra laikoma itin efektyviu depresijos gydymo būdu. Paprastai tariant, KET padeda depresija sergantiems žmonėms pakeisti savo mąstymą ir požiūrį, kad depresijos simptomai sušvelnėtų nevartojant vaistų (arba vartojant mažesnes dozes). Dabar Mančesterio universiteto mokslininkai mano aptikę efektyvesnį depresijos gydymo būdą.
(0) 2020-05-21 3
„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje.
(0) 2020-05-12 12
„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.
(0) 2020-05-07 17
Į koronaviruso pandemiją ir kylančią ekonominę krizę žmonija reaguoja skirtingai: vieni pasiduoda panikai, kiti išlieka visiškai abejingi. Tarp jų galima išskirti tarpinį išmintingų žmonių variantą.
(1) 2020-05-06 3
Cherofobija yra fobija, nuo kurios kenčiantis žmogus be jokios paaišinamos priežasties bijo būti laimingu. Šis žodis kilo nuo graikiško žodžio „chero“, kuris reiškia „džiaugtis“. Kai žmogus patiria cherofobiją, jis dažniausiai bijo užsiimti veiklomis, kurias visi žmonės laiko linksmomis ar suteikiančiomis laimės.
(0) 2020-05-01 13
Tikriausiai visi žino apie paauglystės metų sunkumus. Šiuo periodu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, nulemiantys jauno žmogaus elgsenos pasikeitimus, dirglumą, jautrumą, nervingumą.
(5) 2020-04-28 2
Karantinas dėl koronaviruso COVID-19 baigsis, bet jo pasekmes jausime ilgai. Ne tik ekonomines ir finansines, kurių mastas skaičiuojamas milijardais, bet ir psichologines. Tyrimai rodo, kad ir gera savaitė karantine, liaudiškai tariant, trenkia per smegenis. Apribojus judėjimą, galimybes dirbti ir socialinius kontaktus, trūkstant maisto geriausiu atveju apima nerimas.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos