Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Visatos fizikinės savybės
 
 

Visatos fizikinės savybės

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-22 14
Visata nuo pat atsiradimo plečiasi, tad vidutinis energijos tankis joje mažėja. Jei mažėja energijos, turėtų mažėti ir temperatūra, kuri yra tiesiog energijos išraiška, ar ne? Tai tikrai galioja foninės spinduliuotės fotonams, kurių energija nuo susiformavimo 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo sumažėjo daugiau nei 1000 kartų ir dabar atitinka temperatūrą, vos 2,7 laipsnio aukštesnę už absoliutų nulį. Bet štai aplinkgalaktinių ir tarpgalaktinių dujų temperatūra, priešingai, laikui bėgant auga.
(43) 2019-10-02 58
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(0) 2016-11-25 36
<i>Fizikai iš Austrijos, JAV, Vokietijos ir Kinijos, atlikdami rekordinio masto eksperimentą, aptiko mūsų pasaulio lokalaus realizmо pažeidimą. Kaip vieną iš eksperimento elementų fizikai pa
(62) 2016-08-09 24
Su gravitacija kažkas negerai ir mokslininkai ilgą laiką negali paaiškinti, kodėl. Problema ta, kad gravitacija yra per silpna. Iš keturių fundamentalių Visatos jėgų – gravitacijos, elektromagnetizmo, stipriosios ir silpnosios sąveikų, gravitacija yra pati silpniausia.
(0) 2016-07-02 33
Žemėje galime rasti milžiniškų temperatūrų svyravimų: žemiausia temperatūra buvo užfiksuota Antarktyje, tyrimų stotyje „Vostok“ - minusinė temepratūra siekė beveik 90 laipsnių. O Irane, Lut Desert vietovėje NASA užfiksavo karščio rekordą – 2005 m. termometro stulpelis rodė 70,7°C karščio. Bet Visatos mastu esame tik aguonos grūdas, taigi kur yra šaltesnės vietos plačiajame kosmose?
(2) 2016-04-16 77
Juodųjų skylių čiurkšlėse esanti medžiaga yra labai karšta. Teorinė riba, kokią temperatūrą ji gali pasiekti, yra 100 milijardų kelvinų – karštesnėje čiurkšlėje elektronai gamintų gama spindulių fotonus ir imtų vėsti.
(1) 2016-03-13 13
Kosmologiniai stebėjimai rodo, kad Visatoje apie 5% masės-energijos sudaro įprasta barioninė medžiaga – dujos, dulkės, žvaigždės, planetos ir t.t. Tačiau artimoje Visatoje randame tik apie pusę šios medžiagos.
(8) 2016-01-21 35
<i>Juodosios bedugnės saulė gali būti draugiškesnė, nei nei būtų galima pamanyti. Aplink juodąją bedugnę besisukančios planetos – kaip kad filme <b>Interstellar </b> – gali palaikyti gy
(0) 2015-10-28 45
<i>Di­de­liu mas­te­liu kos­mo­sas tu­rė­tų bū­ti to­ly­gus, bet jis toks nė­ra. Lan­gai į ki­tus mat­me­nis ga­lė­tų pa­aiš­ki­nti pas­lap­tin­gus mi­li­jar­dų šv
(7) 2015-10-19 46
Suprasti mus supančią Visatą gali atrodyti neįgyvendinamas iššūkis. Iki šiol jau sužinota labai daug – kaip planetos sukasi aplink Saulę, kodėl obuolys nuo obels krenta tik žemyn ir kodėl dangus atrodo mėlynas. Tačiau kaskart mokslininkai atranda naujų iššūkių, kuriuos reikia įminti.
(10) 2015-09-04 12
Koks gi tas pakvaišimas ir kaip gali žvaigždžių orbitos, valdomos tokio paprasto gravitacijos dėsnio, pradėti judėti bananų forma?
(10) 2015-08-29 32
Kai žiniasklaidoje pranešama apie naują atrastą labai tolimą astronominį objektą, antai tolimiausią galaktiką ar supernovos sprogimą, galima aptikti frazę, kad tas objektas yra už kiek nors milijardų šviesmečių.
(0) 2015-06-18 39
Ohajo valstijos universiteto (JAV) fizikos profesorius mano, jog neseniai iškelta idėja, kad juodosios bedugnės turi „ugniasienes“, sunaikinančias viską, prie ko prisiliečia, turi silpnų vietų.
(0) 2015-05-20 27
Gama spindulius fiksuojančio NASA kosminio teleskopo „Fermi“ sukauptuose duomenyse mokslininkai mano atradę užuominų, kurios gali padėti įminti vieną svarbiausių mokslo mįslių – kodėl po Didžiojo sprogimo išliko ir Visatą užėmė medžiaga, o ne antimedžiaga. Atsakymą į šį klausimą mano aptikusi Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkų komanda, kuriai vadovauja fizikos profesorius Tanmay Vachaspatis.
(17) 2015-05-15 74
Milžiniškos magnetinės struktūros danguje gali padėti paaiškinti, kodėl mūsų Visatoje egzistuoja kažkas be tuštumos, skelbia mokslininkai, atlikę tyrimus NASA kosminio teleskopo „Fermi“ duomenimis.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos