Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žemė
 
 

Žemė

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-01-21 6
Žemę nuolat talžo Saulės vėjas, tačiau jo dalelės paviršiaus beveik nepasiekia. Jas į šalis nustumia planetos magnetosfera. Visgi ties ašigaliais magnetinio lauko linijos pasiekia žemę, tad jomis sekdamos energingos dalelės irgi priartėja prie planetos, kur, sąveikaudamos su atmosfera, sukuria pašvaistes. Jau keletą metų žinome, kad pašvaistės stipresnės būna šiaurės pusrutulyje, bet kol kas nebuvo aišku, kodėl, ir net nebuvo žinoma, ar Saulės vėjo energija, tenkanti šiaurės pusrutuliui, vidutiniškai yra didesnė, nei tenkanti pietiniam.
(0) 2021-01-04 18
2021 m. sausio 2 d., apie 13:50 GMT, Žemė pasiekė savo orbitos tašką, kuris yra arčiausiai Saulės, t. y. perihelyje. Tuo metu atstumas nuo Saulės centro iki Žemės centro yra 147 093 163 km. Šiemet afelis (tolimiausias atstumas nuo Saulės) bus 2021 m. liepos 5 d. apie 23.57 GMT, tada Žemės centras bus 152 100 527 km atstumu nuo Saulės centro.
(1) 2021-01-04 10
Nors žemė po mūsų kojomis atrodo tvirta ir saugi, niekas šioje Visatoje netrunka amžinai.
(0) 2020-12-21 21
Šis pirmadienis pasaulyje – astronomine prasme ypatingas. Visų pirma, jis žymi vieną iš keturių svarbiausių astronominių datų metuose: žiemos saulėgrįžą. Lietuvoje saulėgrįžos momentas nutiks 12 val. 2 min.
(0) 2020-12-03 28
Nors žemė po mūsų kojomis tvirta ir rami (dažniausiai), niekas šioje Visatoje netrunka amžinai.
(0) 2020-12-03 10
Rygos technikos universiteto miestelio pakraštyje mokslininkų komanda kuria technologiją, kuri vieną dieną galėtų sutrukdyti asteroidams atsitrenkti į Žemę.
(0) 2020-11-25 6
Žemės orai, nors apima visą atmosferą, formuojasi siaurame sluoksnyje arti planetos paviršiaus. Čia vyksta pagrindiniai garavimo ir kondensacijos procesai, taip pat atmosferos sąveika su paviršiaus nelygumais. Ilgą laiką panašiai buvo interpretuojama ir kitų planetų atmosfera: net dujinių milžinių atveju, kurių atmosferų storis siekia dešimtis tūkstančių kilometrų, buvo manoma, kad orai formuojasi plonuose sluoksniuose dėl horizontalių sąveikų.
(0) 2020-11-19 9
Mintis, kad antžeminiai ir orbitiniai teleskopai bet kurį įtartinai Žemės kryptimi judintį asteroidą pastebės smarkiai iš anksto ir taip turėsime laiko tą asteroidą arba nudažyti baltai, arba tiesiog susprogdinti, ramina, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-11-18 15
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio kiekio. Tačiau apskritai oras yra tiesiog kasdienybės dalis, tokia pati įprasta ir neišskirtinė, kaip žemė po kojomis, Saulė danguje ar vanduo ežere.
(0) 2020-11-18 19
Astronomai sako, kad ir toliau turės stebėti Žemei grasinantį asteroidą Apophis – kad galėtų įvertinti, kokį pavojų kosminė uola kelia mūsų planetai artimo praskridimo metu 2068 m. Nes remiantis naujausiais duomenimis, asteroido trajektorija dar gali pasikeisti.
(0) 2020-11-10 64
Kiek panašių į Žemę planetų yra Paukščių Take? Tikslaus atsakymo į šį klausimą turbūt nesužinosime niekada, nes atlikti pakankamai detalius visų kelių šimtų milijardų Galaktikos žvaigždžių stebėjimus – neįmanoma. Iš kitos pusės, tikėtiną planetų skaičių galima įvertinti statistiniais metodais.
(0) 2020-10-07 22
Per 4,5 milijardo metų Žemė patyrė daugybę išbandymų. Planetą talžė įvairiausios katastrofos – nuo galingų susidūrimų su kitais kosminiais kūnais iki galingų ugnikalnių išsiveržimų ir neįtikėtinai atšiaurių ledynmečių. Bet gyvybė mūsų planetoje vis dar klesti, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-10-02 2
13 mokslininkų išvados kelia nuostabą – Žemės centre yra juodoji skylė? Kas vyksta?
(0) 2020-09-16 4
Aplink Žemę egzistuoja dvi riestainio formos sritys, kuriose planetos magnetosfera įkalina elektronus, pagaunamus iš Saulės vėjo ar tarpžvaigždinių šaltinių. Jos atrastos vos pradėjus į kosmosą skraidyti raketoms ir pavadintos Van Aleno žiedais, atradėjo garbei. Ten vykstantys procesai vis dar lieka iki galo neišaiškinti. Jau kurį laiką žinome, kad žieduose būna labai energingų elektronų. Jų kinetinė energija daug didesnė už rimties masės energiją; tokias daleles vadiname ultra-reliatyvistinėmis. Kaip jos ten atsiranda?
(0) 2020-09-11 9
Nieko nėra amžino – milijardus metų mūsų planetą lydintį nakties šviestuvą irgi graužia laiko rūdys. Dabar mokslininkai sugalvojo, kaip tai gali vykti. TL;DR Cherchez la Femme

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos