Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žemės planetos formavimasis
 
 

Žemės planetos formavimasis

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(3) 2019-05-24 21
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(0) 2019-05-16 7
Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
(0) 2019-05-07 4
Dabartinis Mėnulio atsiradimo modelis teigia, kad mūsų palydovas susiformavo po didžiulio susidūrimo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Susidūrimo metu dalis Žemės ir Tėjos išlėkė į orbitą, o dalis šios medžiagos vėliau susijungė į Mėnulį.
(0) 2019-04-06 7
Žemė formavosi iš to paties ūko, kaip ir Saulė, taigi jų cheminės sudėtys turėtų būti gana panašios. Pagrindinis skirtumas tarp planetos ir žvaigždės – lakiųjų cheminių elementų gausa, kurių Saulėje yra daug daugiau, nes stipresnė žvaigždės gravitacija neleidžia jiems pabėgti.
(0) 2019-03-26 10
Asteroidas, tyrėjų pramintas „šiukšlių krūva“, yra turtingas hidratų, galinčių padėti atsakyti į klausimą, kokia yra vandens Žemės planetoje kilmė, pranešė mokslininkai.
(0) 2019-01-30 25
Tarptautinė mokslininkų komanda teigia atradusi seniausią Žemės akmenį. Jam 4 mlrd. metų, ir jis surastas Mėnulyje.
(9) 2019-01-28 23
Nauja teorija teigia, kad Žemė gyvybės užsimezgimui reikalingus elementus gavo po galingo susidūrimo su Marso dydžio planeta.
(0) 2018-11-15 27
Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.
(0) 2018-10-06 10
Visai gyvybei Žemėje reikalingas fosforas – jo junginiai randami ir ląstelių struktūriniuose komponentuose, ir energiją kaupiančiose bei pernešančiose molekulėse. Bet ankstyvos Žemės sąlygomis fosfatai yra menkai tirpūs junginiai, todėl kyla klausimas, kaip jie galėjo prisijungti prie besiformuojančių pirmų gyvų organizmų.
(0) 2018-09-14 9
Fosforas yra vienas iš šešių cheminių elementų, be kurių neegzistuotų mums žinoma gyvybė. Tačiau, priešingai nei vandenilis, anglis, azotas, deguonis ir siera, fosforas yra gana retas elementas. Be to, jis randamas tik kietoje formoje mineraluose ir gyvuose organizmuose, o ne dujinėje, kaip kiti. Todėl vis dar neatsakytas klausimas, kaip fosforas pateko į jauną Žemę.
(0) 2018-05-29 16
Prieš pustrečio milijono metų Žemės klimatas pasikeitė – baigėsi plioceno ir prasidėjo pleistoceno epocha. Pastaroji pasižymėjo temperatūrų nukritimu, ledynmečiu, daugelio rūšių išnykimu ir palyginus staigiais biologinės įvairovės pokyčiais.
(0) 2018-05-19 18
Mėnulis greičiausiai susiformavo, kai į Žemę jos jaunystėje atsitrenkė maždaug Marso dydžio kūnas. Susidūrimas išmetė labai daug medžiagos, kurios dalis suformavo mūsų palydovą. Bet tokių susidūrimų turėjo būti ir daugiau, taigi tikėtina, kad Žemė per savo gyvenimą turėjo ne vieną palydovą, tačiau visi kiti arba buvo greitai išmesti tolyn į Saulės sistemą, arba susidūrė su Mėnuliu ir prisijungė prie jo, arba nukrito atgal į Žemę.
(5) 2018-02-23 25
Žemės centre yra maždaug 1200 km skersmens kietas branduolys, sudarytas daugiausiai ir geležies. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis susiformavo planetai po truputį vėstant, kol galiausiai, prieš maždaug milijardą metų, temperatūra centre nukrito tiek, kad geležis ėmė kristalizuotis ir kristalas gana greitai išaugo iki dabartinio dydžio. Tačiau dabar grupė mokslininkų teigia, kad toks paaiškinimas yra visiškai neįmanomas.
(3) 2018-02-20 15
Šiuo rašiniu norėčiau atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie kartais skundžiasi, kaip jiems sunku gyventi ir kam jie iš vis čia yra. Mes, kaip rūšis, nuėjom ilgą ir sunkų evoliucijos kelią, kol tapom tokiais, kokiais esam dabar, o laimingo atsitiktinumo dėka mūsų protėviai kažkaip sugebėjo išgyventi ir davė gyvybę mums. Pabandysiu Jums, mieli skaitytojai, įrodyti, kodėl nebeverta kelti klausimo, kam aš esu? Tad pradėkim kelionę nuo pat pradžių.
(0) 2018-01-03 12
UCLA mokslininkų komandos atliktas tyrimas parodė, kad Žemės ir Mėnulio uolienose yra identiškas deguonies izotopų mišinys – kas rodo, kad abu jie susiformavo iš Saulės sistemos jaunystėje įvykusio susidūrimo.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos