Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žemės planetos formavimasis
 
 

Žemės planetos formavimasis

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-08-19 16
2019 metų sausio mėnesį Hablo kosminiu teleskopu pirmą kartą uolinės planetos atmosferoje aptiktas ultravioletinis ozono signalas.
(0) 2020-08-03 34
Žemę per jos gyvenimą nuolatos daužė įvairaus dydžio meteoroidai. Kai kurie krateriai matomi ir šiandien, bet tektoninis bei vulkaninis aktyvumas, atmosferiniai, biologiniai ir hidrologiniai procesai juos laikui bėgant užlygina. Tad nustatyti, kaip dažnai meteoritai krisdavo ant Žemės tolimoje praeityje – nelengva.
(7) 2019-12-25 9
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
(0) 2019-12-06 5
Vanduo į Žemę atkeliavo su asteroidais ir kometomis, bet proceso detalės nėra iki galo aiškios. Vienas iš klausimų yra pirmykščių Saulės sistemos objektų sudėtis bei evoliucija.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0) 2019-10-28 21
Visi puikiai suprantame, kad Žemė yra sena – tačiau ar kas nors galėtų kitiems detaliai paaiškinti, kokia ji iš tikrųjų sena? Taip, laiką, kada mūsų planeta susiformavo, žinome – tai įvyko prieš 4,54 mlrd. metų – tačiau ar patys pilnai suvokiame koks tai ilgas laiko tarpas?
(0) 2019-10-05 22
Gyvybė Žemėje neatsirado iš nieko – ji buvo ilgo proceso pabaiga, vainikuojanti vis sudėtingėjančių cheminių junginių ir reakcijų tinklų formavimąsi. Dalis junginių galėjo susiformuoti ne Žemėje, o Saulę supusiame protoplanetiniame diske ar netgi tarpžvaigždinėje terpėje, ir į planetą atkeliauti tik vėliau.
(3) 2019-05-24 24
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(0) 2019-05-16 7
Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.
(0) 2019-05-07 4
Dabartinis Mėnulio atsiradimo modelis teigia, kad mūsų palydovas susiformavo po didžiulio susidūrimo, kai į jauną Žemę atsitrenkė maždaug Marso dydžio planeta Tėja. Susidūrimo metu dalis Žemės ir Tėjos išlėkė į orbitą, o dalis šios medžiagos vėliau susijungė į Mėnulį.
(0) 2019-04-06 7
Žemė formavosi iš to paties ūko, kaip ir Saulė, taigi jų cheminės sudėtys turėtų būti gana panašios. Pagrindinis skirtumas tarp planetos ir žvaigždės – lakiųjų cheminių elementų gausa, kurių Saulėje yra daug daugiau, nes stipresnė žvaigždės gravitacija neleidžia jiems pabėgti.
(0) 2019-03-26 10
Asteroidas, tyrėjų pramintas „šiukšlių krūva“, yra turtingas hidratų, galinčių padėti atsakyti į klausimą, kokia yra vandens Žemės planetoje kilmė, pranešė mokslininkai.
(0) 2019-01-30 25
Tarptautinė mokslininkų komanda teigia atradusi seniausią Žemės akmenį. Jam 4 mlrd. metų, ir jis surastas Mėnulyje.
(9) 2019-01-28 24
Nauja teorija teigia, kad Žemė gyvybės užsimezgimui reikalingus elementus gavo po galingo susidūrimo su Marso dydžio planeta.
(0) 2018-11-15 28
Įprastai teigiama, kad Žemė susiformavo praktiškai sausa, o vandenį į ją atnešė asteroidai ir kometos, kritę pirmuosius kelis šimtus milijonų metų. Šis teiginys grindžiamas vandens izotopų santykiu, t.y. vandens molekulių, turinčių sunkesnio vandenilio izotopo deuterio atomą, dalis. Žemės vandenynuo sunkiojo ir įprasto vandens santykis yra beveik lygus asteroiduose randamų vandens molekulių santykiui. Bet pastaraisiais metais keli atradimai privertė suabejoti šios teorijos teisingumu.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos