Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždės ir žvaigždynai
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-12-09 -4
Ar norėtumėte palikti savo įrašą seniausioje pasaulio knygoje? Jau girdžiu klausimą, - „O kuri gi knyga yra pasaulyje seniausia?“
(1) 2019-12-05 3
Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją, tiek dinamiką ir evoliuciją.
(0) 2019-12-03 14
Astronomams jau seniai žinoma, kad žvaigždei sprogus, ji baigia savo gyvenimą – ir šis dėsnis galioja be jokių išimčių. Tačiau Visata nesiliauja mus stebinusi: neseniai paaiškėjo, kad vis dėlto išimčių būna.
(0) 2019-11-26 14
Galingiausi sprogimai Visatoje nuo pat jos atsiradimo maždaug prieš 13 mlrd. metų per Didįjį sprogimą atpalaiduoja daugiau energijos nei iki šiol buvo manoma, paskelbė mokslininkai.
(0) 2019-11-17 7
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę.
(0) 2019-11-10 8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0) 2019-10-28 20
Tarp žinomų egzoplanetų uolinių yra nemažai, bet kol kas sunku pasakyti, kiek jos dažnos Galaktikoje. Aptikti tokias planetas daug sunkiau, nei dujines milžines, ypač jei jos sukasi toliau nuo savo žvaigždės, nei Merkurijus nuo Saulės.
(0) 2019-10-06 23
Standartinė planetų formavimosi teorija teigia, kad jos auga protoplanetiniuose diskuose prie jaunų žvaigždžių, dulkėms po truputį jungiantis į vis didesnius darinius. Jei planetos masė viršija 20 Žemės masių, ji prisitraukia storą dujų apvalkalą ir tampa dujine milžine. Šis modelis neblogai paaiškina planetų formavimąsi prie žvaigždžių, panašių į Saulę ir didesnių; prie mažų žvaigždžių pagal modelio prognozes dujinių milžinių turėtų nebūti, masyviausios planetos būtų maždaug Neptūno masės.
(43) 2019-10-02 57
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(0) 2019-10-02 12
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse. Nuo šių sąlygų priklauso, kokią didžiausią masę gali pasiekti neutroninė žvaigždė – dar didesnės masės kūnas nebeatlaiko savo paties gravitacijos ir pavirsta juodąja skyle.
(0) 2019-09-15 4
Galaktikoje NGC 6946, dar žinomoje kaip Fejerverkų galaktika dėl sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, aptiktas labai trumpai žybtelėjęs stiprus rentgeno spindulių šaltinis.
(4) 2019-09-13 13
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greičiu ir didžiuliais pagreičiais, todėl ir gravitacines bangas skleidžia stiprias.
(0) 2019-09-10 17
Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.
(0) 2019-08-28 35
Saulė yra beveik vienintelis šviesos, šilumos ir energijos šaltinis Žemės paviršiuje, ir savo energiją ji gauna iš termobranduolinės sintezės. Tačiau kaip bebūtų keista, energijos balans

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos