Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždės ir žvaigždynai
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-10-28 3
Reliatyvumo teorija prognozuoja įvairius pokyčius, nutinkančius stipriame gravitaciniame lauke. Vienas jų – gravitacinis raudonasis poslinkis: šviesa, sklindanti iš masyvaus kūno prieigų, paraudonuoja. Efektas išmatuotas Saulės sistemoje, tačiau čia jis labai menkas. Keletą kartų jis išmatuotas aktyviuose galaktikų branduoliuose, tyrinėjant spinduliuotę, atsklindančią beveik nuo juodosios skylės įvykių horizonto.
(2) 2020-10-27 13
Jei kas nors atrodo neįtikėtina, kartais užtenka pažvelgti atidžiau.
(0) 2020-10-27 2
Po daugybę metų trukusių paieškų identifikuotas neįprastas gama spindulių šaltinis – keista neutroninė žvaigždė su labai mažos masės kompanione.
(0) 2020-10-23 12
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
(0) 2020-10-21 31
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0) 2020-10-13 3
Saulės dėmės – tamsesni regionai žvaigždės paviršiuje, pasižymintys gerokai stipresniu magnetiniu lauku – dažnai yra Saulės žybsnių kilmės taškai. Žybsniai gali pakenkti Žemei, tad nenuostabu, kad skiriama daug dėmesio Saulės dėmių ir apskritai Saulės aktyvumo tyrimams. Bet geresniems modeliams sukurti ir tiems modeliams patikrinti reikia ir kitų žvaigždžių duomenų, kad galėtume remtis daugiau, nei vien Saulės stebėjimais.
(0) 2020-10-07 21
Per 4,5 milijardo metų Žemė patyrė daugybę išbandymų. Planetą talžė įvairiausios katastrofos – nuo galingų susidūrimų su kitais kosminiais kūnais iki galingų ugnikalnių išsiveržimų ir neįtikėtinai atšiaurių ledynmečių. Bet gyvybė mūsų planetoje vis dar klesti, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-10-06 25
Kinijos 500 metrų apertūros sferiniu radioteleskopu FAST, didžiausiu pasaulyje vienos antenos radioteleskopu, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusių bandymų iki šių metų rugsėjo vidurio buvo aptikti 224 nauji pulsarai, nurodė teleskopo vyriausiasis inžinierius.
(1) 2020-09-29 8
Šių metų pradžioje paskelbta, kad Saulės aktyvumas gerokai menkesnis, lyginant su daugeliu panašios masės ir amžiaus žvaigždžių. Negalėdami tiesiogiai stebėti žvaigždžių paviršių, tyrėjai nagrinėjo šviesio pokyčius ir nustatė, kad kitose žvaigždėse jie dažniausiai didesni, nei mūsiškėje.
(0) 2020-09-26 26
Visatos pradžioje egzistavo tik trys cheminiai elementai – vandenilis, helis ir truputis ličio. Visi kiti susiformavo žvaigždėse ir į tarpžvaigždinę terpę pateko joms sprogstant arba pučiant vėjus. Kurie procesai paskleidė kuriuos elementus ir kaip greitai? Kol kas vienareikšmio atsakymo neturime, nes skaičiavimai yra labai sudėtingi.
(0) 2020-09-25 28
Senovės Graikijos laikais buvo suformuota „atomo“ sąvoka. Tačiau patys atomai atsirado kur kas seniau, kur kas toliau…
(0) 2020-09-25 4
Į Saulę panaši žvaigždė baigia gyvenimą išsipūsdama į raudonąją milžinę, o tada susitraukdama į baltąją nykštukę. Planetos, esančios arčiau žvaigždės, nei raudonosios milžinės spindulys – Saulės atveju jis sieks maždaug dabartinę Žemės orbitą – sudega, tačiau toliau esančios gali išlikti ir vėliau atmigruoti prie baltosios nykštukės. Nykštukė, kaip ir sako pavadinimas, yra labai maža – maždaug Žemės dydžio, nors išlaiko didžiąją dalį pradinės žvaigždės masės.
(0) 2020-09-22 19
Kiekviena žvaigždė turi magnetinį lauką. Žvaigždei mirštant ir traukiantis, laukas nedingsta, o tik sustiprėja, taigi neutroninės žvaigždės pasižymi stipriausiais magnetiniais laukais Visatoje.
(0) 2020-09-18 18
Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos