Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždės ir žvaigždynai
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2018-04-09 15
Viena įdomiausių ir keisčiausių Keplerio atrastų žvaigždžių – KIC 8462852, geriau žinoma kaip Tabi žvaigždė pagal jos keistą elgesį atradusios mokslininkės Tabitha Boyajian vardą – prieš dvi savaites vėl pritemo, daugiau nei bet kada nuo 2013 metų balandžio.
(0) 2018-03-20 59
Žinome, kad visomis kryptimis pilna žvaigždžių ir galaktikų. Tačiau kodėl tada kosmosas toks juodas?
(0) 2018-03-20 20
Neutroninės žvaigždės gali egzistuoti todėl, kad objekto, 1,5-3 kartus masyvesnio už Saulę, gravitaciją gali atsverti neutronų slėgis. Šis slėgis nėra toks, kaip mums įprastas šiluminis slėgis; jį sukelia ne dalelių judėjimas, o kvantinės jų savybės, neleidžiančios dviems neutronams priartėti pernelyg arti vienam prie kito. Toks „išsigimimo“ slėgis palaiko ir baltąsias nykštukes bei netgi planetas-milžines.
(0) 2018-03-08 12
Paukščių Tako centre, mažiau nei parseko atstumu nuo juodosios skylės Šaulio A*, sukasi keli šimtai žvaigždžių. Žvaigždė S2 (arba S0-2), aptikta dar 1994 metais, sukasi palyginus trumpa orbita – jai apskrieti vieną elipsę užtrunka apie 15 metų. Šiemet antrą kartą stebėsime, kaip ši žvaigždė priartėja arčiausiai prie juodosios skylės – maždaug keturis kartus didesniu atstumu, nei Neptūnas nutolęs nuo Saulės.
(6) 2018-03-07 43
Dauguma galaktikų nuo mūsų tolsta, o jų judėjimo greitis proporcingas atstumui iki jų. Šis sąryšis, vadinamas Hablo dėsniu, prieš šimtą metų padėjo suprasti, jog Visata plečiasi.
(0) 2018-03-04 15
Dauguma egzoplanetų aptinkamos prie mažų žvaigždžių. Iš dalies taip yra todėl, kad tokias planetas aptikti lengviau: jos gali turėti didesnį poveikį savo žvaigždei. Bet manoma, kad apskritai planetų prie mažesnių už Saulę žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, yra daugiau, nei prie kitų žvaigždžių tipų. Ypač tai galioja Žemės tipo planetoms žvaigždės gyvybinėje zonoje. Tad nekeista, kad daug kalbama apie galimą tokių planetų tinkamumą gyvybei.
(0) 2018-03-02 40
Astronomų paskelbta žinia apie pirmąkart užfiksuotą signalą, siejamą su pirmųjų Visatos žvaigždžių susidarymu tuojau po Didžiojo sprogimo, sukėlė šurmulį mokslo pasaulyje.
(0) 2018-02-14 28
Pirmosios žvaigždės susiformavo praėjus maždaug 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Tyrinėti jas tiesiogiai praktiškai neįmanoma, nes didžioji jų dalis gyveno palyginus neilgai ir jau labai seniai sprogo supernovomis ar pavirto baltosiomis nykštukėmis.
(0) 2018-02-12 12
Kosmologiniai struktūros formavimosi modeliai yra daugiausiai skaitmeninių resursų reikalaujantys astronominiai uždaviniai.
(0) 2018-01-16 36
<em>NASA sukūrė autonominę tolimojo kosmoso navigacijos sistemą, kaip orientyrus naudojančią neutroninių žvaigždžių žybsnius.</em>
(0) 2018-01-01 1
Ryškiausios žvaigždės turi nuo senų laikų žinomus vardus, dažniausiai ateinančius iš senovės Graikijos ir Mesopotamijos civilizacijų.
(0) 2017-12-30 36
<em>Apie vakuumo struktūrą, itin aukštos pikinės galios lazerius ir gama spinduliavimo panaudojimą</em>
(0) 2017-12-26 18
Didžioji dalis žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės, tad ir planetų daugiausiai turėtų būti prie jų. Deja, raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje esančioje planetos yra nuolatos talžomos žvaigždės vėjo pliūpsnių bei žybsnių, kurie gali pražudyti besimezgančią gyvybę.
(0) 2017-12-21 19
Nuo mokyklos žinote kelis labai abstrakčius faktus apie supernovas - tai galutinė žvaigždės gyvavimo stadija, įvyksta labai stiprus sprogimas ir visa tai - labai toli nuo Žemės. O kaip manote, ar supernovų sprogimai gali daryti nors kokią nors įtaką orams Žemėje? Neskubėkite atsakyti, mokslininkai pateikė net labai stebinantį atsakymą.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos