Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždės ir žvaigždynai
 
 

Žvaigždės ir žvaigždynai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-11-10 8
Baltosios nykštukės sprogimas, vadinama Ia tipo supernova, įvyksta, kai joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos. Jos išdrasko žvaigždę į gabalus ir išspinduliuoja tiek energijos, kiek Saulė per visą savo gyvenimą.
(0) 2019-11-02 7
Per pastaruosius keletą milijonų metų netoli Žemės sprogo bent dvi supernovos. „Netoli“ šiuo atveju nereiškia, kad jų energija išnaikino Žemėje gyvybę, tačiau pro Saulės sistemą plintančios supernovų liekanos paliko pastebimą pėdsaką Žemės geologijoje.
(0) 2019-10-28 20
Tarp žinomų egzoplanetų uolinių yra nemažai, bet kol kas sunku pasakyti, kiek jos dažnos Galaktikoje. Aptikti tokias planetas daug sunkiau, nei dujines milžines, ypač jei jos sukasi toliau nuo savo žvaigždės, nei Merkurijus nuo Saulės.
(0) 2019-10-06 23
Standartinė planetų formavimosi teorija teigia, kad jos auga protoplanetiniuose diskuose prie jaunų žvaigždžių, dulkėms po truputį jungiantis į vis didesnius darinius. Jei planetos masė viršija 20 Žemės masių, ji prisitraukia storą dujų apvalkalą ir tampa dujine milžine. Šis modelis neblogai paaiškina planetų formavimąsi prie žvaigždžių, panašių į Saulę ir didesnių; prie mažų žvaigždžių pagal modelio prognozes dujinių milžinių turėtų nebūti, masyviausios planetos būtų maždaug Neptūno masės.
(43) 2019-10-02 55
Kai Saulė aukštai nepakyla, ir termometro stulpeliui gretai prisireiks mėlynų brūkšnelių, žinome – artinasi žiema. Bet juk su pačia Saule nieko nevyksta, ji šviečia taip pat, gal netgi s
(0) 2019-10-02 12
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse. Nuo šių sąlygų priklauso, kokią didžiausią masę gali pasiekti neutroninė žvaigždė – dar didesnės masės kūnas nebeatlaiko savo paties gravitacijos ir pavirsta juodąja skyle.
(0) 2019-09-15 4
Galaktikoje NGC 6946, dar žinomoje kaip Fejerverkų galaktika dėl sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, aptiktas labai trumpai žybtelėjęs stiprus rentgeno spindulių šaltinis.
(4) 2019-09-13 13
Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina – būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greičiu ir didžiuliais pagreičiais, todėl ir gravitacines bangas skleidžia stiprias.
(0) 2019-09-10 17
Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.
(0) 2019-08-28 34
Saulė yra beveik vienintelis šviesos, šilumos ir energijos šaltinis Žemės paviršiuje, ir savo energiją ji gauna iš termobranduolinės sintezės. Tačiau kaip bebūtų keista, energijos balans
(4) 2019-08-09 27
Viskonsino-Madisono universiteto fizikai sukūrė besisukantį plazmos rutulį, kurį jie vadina „miniatiūrine Saule“. Teigiama, kad taip bus galima laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti žvaigždėse vykstančius procesus.
(0) 2019-08-08 26
„Antra žvaigždė iš dešinės, ir tada tiesiai iki paryčių“ – tokiomis nuorodomis vadovaudamasis Piteris Penas pasiekia Niekados žemę, bet kelionė sekant žvaigždes yra toli gražu ne vien pasakų išmonė. Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudodavosi informacija, matoma danguje. Ilgus šimtmečius astronomija turėjo labai svarbų praktinį pritaikymą – pagerinti navigacijos tikslumą. Gali atrodyti, kad šiandien žinios apie žvaigždes tapo visiškai atsietos nuo tokių praktinių tikslų, bet tiesa yra visiškai priešinga. Net ir geriausiems šiandieniniams navigacijos prietaisams padeda informacija iš kosmoso, ir šis ryšys tik stiprės ateityje, kai vis daugiau žmonių sukurtų prietaisų skraidys tarpplanetinėje erdvėje.
(0) 2019-08-06 15
Astronomai, besinaudojantys Tibete esančiu „AS-gamma Experiment“ teleskopu, užfiksavo pačios didžiausios iki šiol stebėtos energijos fotonus, atkeliavusius iš astrofizikinio šaltinio. Fotonai, atskrieję iš Krabo ūko, buvo gerokai aukštesnės, nei 100 teraelektronvoltų (TeV) energijos. Tai yra trilijonas elektronvoltų – maždaug 10 kartų daugiau, nei sugeba išspausti didžiausias planetoje dalelių greitintuvas LHC, rašo astronomy.com.
(0) 2019-07-18 8
Nors atrasta tūkstančiai į Žemę panašių planetų, jas pasiekti turimomis technologijomis yra kol kas neįmanoma. Dėl žmogui sunkiai suvokiamų atstumų kosmose, kelionės net iki artimiausių egzoplanetų, kuriose gali egzistuoti gyvybė, užtruktų tūkstančius metų. Tačiau „Breakthrough Starshot“ projekto iniciatoriai surinko geriausius mokslininkus ir inžinierius pasaulyje tam, kad dar šio amžiaus pabaigoje nuskrietume iki artimiausios Žemei žvaigždės sistemos.
(0) 2019-07-15 4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos