Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių fizika
 
 

Žvaigždžių fizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(4) 2019-08-09 25
Viskonsino-Madisono universiteto fizikai sukūrė besisukantį plazmos rutulį, kurį jie vadina „miniatiūrine Saule“. Teigiama, kad taip bus galima laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti žvaigždėse vykstančius procesus.
(0) 2019-07-15 4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
(0) 2019-06-14 11
Saulėje nuolatos vyksta žybsniai, o kartais išsiveržia medžiagos pliūpsniai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME). Dabar pirmą kartą analogiškas CME reiškinys aptiktas kitoje žvaigždėje – už 140 parsekų esančioje Andromedos OU.
(0) 2019-06-01 10
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.
(0) 2019-04-28 17
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartais sužimba žybsniais. Kuo žvaigždė mažesnė, tuo silpnesni ir jos žybsniai, nors žybsnių energijos ir vidutinio spinduliuotės intensyvumo santykis mažoms žvaigždėms yra didesnis. Taigi labai mažų žvaigždžių, kurių masė nedaug viršija minimalią 8% Saulės masės ribą, reikalingą termobranduolinėms vandenilio reakcijoms palaikyti, žybsniai turėtų būti ir blausūs, ir reti.
(0) 2019-02-23 15
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
(0) 2019-02-03 13
Žvaigždes supančios dujos dažnai yra šiek tiek daugiau praturtintos sunkiais cheminiais elementais, nei tipinė galaktikos tarpžvaigždinė medžiaga, mat jas papildo žvaigždžių vėjai. Visgi galaktikoje, kurioje sunkesnių už helį elementų, vadinamų metalais, vidutiniškai yra dešimt kartų mažiau, nei Saulėje, aptikti žvaigždes, gaubiamas beveik vien iš geležies sudarytų dulkių, yra netikėta.
(0) 2018-12-03 31
„Ramios, malonios vasaros naktys;
Medžio užmigęs nejuda lapas;
Viskas nutilo, viskas nurimo,
Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“
(0) 2018-11-25 12
„Facebook“ Aurelijus Katkevičius uždavė klausimą „ar galima sakyti, kad žvaigždės miršta“. Ir taip, kalbama buvo apie tikras žvaigždes, o ne tas, kur ant „Žmonių“ viršelio būna. Daugelis komentatorių rašė, kad galima. Aš irgi prisidėjau – ir tikrai, astronomų žargone taip ir sakoma. O ta proga pagalvojau, kad verta parašyti apie kelis kitus metaforiškai naudojamus terminus, susijusius su žvaigždėmis.
(0) 2018-10-08 9
Nemaža dalis cheminių elementų sukuriami supernovų sprogimų metu. Vienas iš supernovų tipų, Ia (pirmasis a), įvyksta, kai baltoji nykštukė užauga iki didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tada joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos, kurios žvaigždės liekaną ištaško į šipulius, pakeliui sukurdamos daug elementų, periodinėje lentelėje esančių šalia geležies – geležies, nikelio, kobalto, mangano ir kitų.
(0) 2018-09-30 28
Neutroninės žvaigždės yra tankiausi žinomi objektai Visatoje (neskaitant juodųjų skylių, kurioms mums įprastas tankio suvokimas nelabai pritaikomas). Viename arbatiniame šaukštelyje tilptų apie 90 milijonų tonų neutroninės žvaigždės medžiagos. Nauji skaičiavimai rodo, kad jos yra ir tvirčiausi žinomi objektai.
(0) 2018-04-09 15
Viena įdomiausių ir keisčiausių Keplerio atrastų žvaigždžių – KIC 8462852, geriau žinoma kaip Tabi žvaigždė pagal jos keistą elgesį atradusios mokslininkės Tabitha Boyajian vardą – prieš dvi savaites vėl pritemo, daugiau nei bet kada nuo 2013 metų balandžio.
(0) 2018-03-20 20
Neutroninės žvaigždės gali egzistuoti todėl, kad objekto, 1,5-3 kartus masyvesnio už Saulę, gravitaciją gali atsverti neutronų slėgis. Šis slėgis nėra toks, kaip mums įprastas šiluminis slėgis; jį sukelia ne dalelių judėjimas, o kvantinės jų savybės, neleidžiančios dviems neutronams priartėti pernelyg arti vienam prie kito. Toks „išsigimimo“ slėgis palaiko ir baltąsias nykštukes bei netgi planetas-milžines.
(0) 2017-06-02 15
Prieš savaitę įvykęs trumpas maždaug poros procentų pritemimas Tabi žvaigždėje KIC 8462852 iššaukė naujų hipotezių apie šią sistemą. Kol kas vis dar neaišku, kas sukelia šiuos pritemimus, kurie vyksta nereguliariai, o keli iš jų žvaigždę pritemdė net 20% - giliau, nei bet koks žinomas planetos tranzitas.
(2) 2017-02-18 38
Ko gero, esate girdėję posakį: mes – žvaigždžių vaikai. Jo mintis yra ta, kad mus sudarantys atomai prieš milijonus metų susidarė žvaigždėse. O dabar tai pirmą kartą įrodyta.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos