Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių fizika
 
 

Žvaigždžių fizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(2) 2021-12-02 22
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra didžiausi deimantai Visatoje.
(1) 2021-11-30 3
Šiuo metu Paukščių Take kasmet susiformuoja kelios naujos žvaigždės. Prieš dešimt milijardų metų žvaigždėdara vyko dešimt kartų sparčiau. Tokia tendencija galioja ir visai Visatai, nors pavienėse gakaktikose ji gali ir skirtis. Kodėl lėtėja žvaigždėdara, iki galo nėra aišku. Vien dujų kiekio Visatoje mažėjimu proceso paaiškinti neišeina – dujų dabar nėra dešimt kartų mažiau, nei praeityje. Vadinasi, tam tikras procesas ar procesai malšina galaktikų gebėjimą versti dujas žvaigždėmis.
(0) 2021-06-20 29
2019 m. pabaigoje viso pasaulio astronomai buvo priblokšti, kai Betelgeizė, viena ryškiausių dangaus žvaigždžių, keliems mėnesiams aptemo. Sklandė gandai, kad žvaigždė netrukus taps supernova. Paslaptingas jos elgesys tapo aršių diskusijų pagrindu, tačiau dabar naujai paskelbtų nuotraukų dėka prieita prie atsakymo.
(0) 2021-05-22 8
Žvaigždžių virpesių tyrimai – asteroseismologija – padeda nustatyti ir žvaigždžių sukimosi greitį. Visos žvaigždės sukasi, o jų sukimosi greitis priklauso nuo amžiaus. Kuo žvaigždė senesnė, tuo ji sukasi lėčiau. Įprastai šis reiškinys aiškinamas tuo, kad žvaigždės magnetinis laukas „tempia“ aplinkines jonizuotas dujas tarpplanetinėje erdvėje ir netgi tarpžvaigždinėje terpėje, taip perduodamas joms dalį žvaigždės sukimosi energijos. Tačiau stebėjimai kurį laiką rodo, kad senos žvaigždės lyg ir sukasi greičiau, nei prognozuoja toks magnetinio stabdymo modelis.
(8) 2021-05-17 43
Juodosios skylės yra žinomos dėl to, kad praryja viską, kas prie jų prisiartina, ir žvaigždės nėra išimtis. Šiame naujame astronomų atradime matoma, kaip juodoji skylė ryja mirštančią žvaigždę.
(0) 2021-05-02 22
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartkartėmis sužimba energingais spinduliais irba išmeta medžiagos pliūpsnius. Kiekvienos žvaigždės aktyvumas skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad mažesnės žvaigždės yra santykinai aktyvesnės. Jų žybsniai nutinka dažniau ir yra ryškesni, lyginant su vidutiniu žvaigždės šviesiu, nei masyvesnių žvaigždžių.
(0) 2021-03-11 7
2019 metų pabaigoje Betelgeizė keistai pritemo, sukeldama spekuliacijų apie galimai tuoj įvyksiantį supernovos sprogimą. Visgi pritemimas baigėsi, o sprogimo nebuvo. Paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo tiesiog stipresnio žvaigždės vėjo gūsis, nukreiptas mūsų link ir užstojęs dalį žvaigždės šviesos.
(0) 2021-01-29 2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0) 2021-01-14 7
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.
(0) 2020-12-27 4
Litis – trečias periodinės lentelės cheminis elementas – Visatoje egzistuoja nuo pirmųjų minučių po Didžiojo sprogimo. Šiek tiek jo susiformavo būtent tada, kartu su vandeniliu, deuteriu, tričiu ir dviem helio izotopais. Teoriniai modeliai pateikia labai aiškią prognozę, kiek šių elementų turėjo būti pirmykštėje Visatoje; stebėjimai patvirtina prognozes apie deuterį bei helį. O štai ličio gausa, išmatuojama seniausiose žvaigždėse, yra apie keturis kartus mažesnė, nei prognozuojama.
(0) 2020-12-01 5
Visų pagrindinės sekos žvaigždžių branduoliuose vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai – protonai – virsta helio branduoliais, išmetama įvairių dalelių ir išskiriama daug energijos. Yra du pagrindiniai šių reakcijų tipai: protonų-protonų grandinė (pp chain) ir CNO ciklas (CNO cycle).
(0) 2020-11-05 5
Žvaigždės formuojasi ne pavienės, o įvairaus dydžio grupėmis. Dalis grupių laikuo bėgant suyra, bet paprastai tai nutinka per dešimtis milijonų metų ir ilgiau. Visgi maždaug ketvirtis masyvių žvaigždžių, kurios apskritai gyvena tik keletą milijonų metų, randamos ne grupėse, o izoliuotos.
(0) 2020-10-23 12
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
(0) 2020-10-21 32
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos