Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių fizika
 
 

Žvaigždžių fizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-11-05 5
Žvaigždės formuojasi ne pavienės, o įvairaus dydžio grupėmis. Dalis grupių laikuo bėgant suyra, bet paprastai tai nutinka per dešimtis milijonų metų ir ilgiau. Visgi maždaug ketvirtis masyvių žvaigždžių, kurios apskritai gyvena tik keletą milijonų metų, randamos ne grupėse, o izoliuotos.
(0) 2020-10-23 12
Oriono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova. Visgi kada tai nutiks, kol kas neaišku.
(0) 2020-10-21 31
Supermasyvios juodosios skylės gali suardyti per arti priskridusias žvaigždes. Skirtingai tempiami priešingi žvaigždės kraštai tampa nebesurišti ir nulekia savomis orbitomis; apie pusę žvaigždės masės suformuoja diską aplink juodąją skylę, o kita pusė pabėga tolyn. Dar prieš suardymą žvaigždė turėtų išsitempti į pailgą formą – tai vadinama spagetifikacija. Nors suardymo sukeliami žybsniai galaktikų centruose fiksuojami jau seniai, dabar pirmą kartą aptiktas spagetifikacijos signalas.
(1) 2020-10-18 8
Maždaug viena iš šimto raudonųjų milžinių – žvaigždžių, mase panašių į Saulę, tačiau jau artėjančių prie gyvenimo pabaigos – turi daug ličio. „Daug“ šiuo atveju reiškia šimtus ar net tūkstančius kartų daugiau, nei Saulė. Litis yra vienas lengviausių cheminių elementų, sunkesnis tik už vandenilį ir helį, ir jo formavimasis nėra labai aiškus procesas. Manoma, kad daugiausiai ličio susidaro, kai kosminiai spinduliai atsitrenkia į masyvesnių elementų branduolius ir išmuša iš jų atomus. Bet šis procesas vyksta ne žvaigždėse; o kaip litis susiformuoja jose?
(0) 2020-09-25 28
Senovės Graikijos laikais buvo suformuota „atomo“ sąvoka. Tačiau patys atomai atsirado kur kas seniau, kur kas toliau…
(0) 2020-09-02 39
Baltosios nykštukės – į Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo pabaigoje susidarantys objektai – yra labai tankios. Beveik visa Saulės masė suspaudžiama į maždaug Žemės dydžio kūną. Egzistuoja daug teorinių modelių apie jų sandarą, kuriuos galima patikrinti stebint nykštukių šviesio kitimus. Iš kitos pusės, toks patikrinimas yra gana netiesioginis, o norėtųsi medžiagos elgesį ekstremaliomis sąlygomis suprasti betarpiškai.
(2) 2020-08-21 20
Praėjusių metų pabaigoje Betelgeizė, Oriono petis, ėmė temti. Iki vasario jos šviesis sumažėjo bene trigubai, o vėliau atsistatė. Iškelta daugybė hipotezių apie pritemimo priežastį – pokyčiai žvaigždėje, besiruošiančioje sprogti supernova, magnetinio lauko rekonfigūracija ir taip toliau.
(0) 2020-08-13 6
Žemėje, kaip ir apskritai Visatoje, yra nemažai fosforo. Jis būtinas visai Žemėje esančiai gyvybei. Įdomu, kad šiandieniniai Galaktikos cheminės evoliucijos modeliai negali paaiškinti stebimo fosforo kiekio – jie prognozuoja daug mažiau šio elemento.
(0) 2020-08-11 12
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio.
(0) 2020-04-30 7
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą.
(0) 2020-03-19 11
Daugelis žvaigždžių pulsuoja – jų šviesis reguliariai šiek tiek kinta dėl įvairių žvaigždėse vykstančių procesų. Įprastai pulsavimas pasireiškia visoje žvaigždėje: kinta jos spindulys, temperatūra ar dar kokia savybė.
(0) 2020-03-17 16
Šiaurinė žvaigždė naktiniame danguje yra matoma jau daugybę amžių – tai viena ryškiausių mums matoma žvaigždė, kuri keliautojams, neturintiems kompasų, ilgą laiką rodydavo teisingą kelią.
(0) 2020-03-14 14
Pernai gruodį pradėjusi temti Betelgeizė sukėlė daug spekuliacijų apie galimai tuojau įvyksiantį supernovos sprogimą. Šios kalbos nepasiteisino – žvaigždė prieš porą savaičių vėl pradėjo ryškėti. Bet klausimas, kodėl ji pritemo labiau, nei bet kada per šimtą metų, liko neatsakytas.
(0) 2020-03-03 3
Žvaigždžių magnetiniai laukai nuolatos kinta, o kartais susisuka tiek, kad staigiai persijungia į paprastesnę konfigūraciją ir išlaisvina didžiulį kiekį energijos. Tokie įvykiai matomi kaip žvaigždžių žybsniai. Jau seniai žinoma, kad mažesnės už Saulę žvaigždės žybsi panašiai stipriai, kaip ir mūsiškė, nors bendrai paėmus spinduliuoja silpniau.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos