Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių sprogimai
 
 

Žvaigždžių sprogimai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-07-14 6
Kai kurie energingi procesai Visatoje, pavyzdžiui supernovų sprogimai ar besisukančių neutroninių žvaigždžių magnetinio lauko sąveika su aplinkine medžiaga, sukuria ypatingai aukštos energijos daleles ar fotonus. Jų energija matuojama trilijonais elektronvoltų ir daugiau; palyginimui, protono ir neutrono masės atitinka šiek tiek mažiau nei milijardo elektronvoltų energijas.
(0) 2019-07-10 12
Dvinarės žvaigždės mirtis – ne pats ramiausias reikalas. Jos drioksteli ir išsiveržia, išsjaudamos išorėn vidinę medžiagą ir išspinduliuodamos radiaciją per elektromagnetinį spektrą į kosmosą, rašo sciencealert.com.
(0) 2019-06-01 10
Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.
(0) 2019-04-03 20
Astronomas Carlas Saganas kartą pareiškė, kad mūsų DNR esantis azotas, kalcis dantyse, geležis kraujyje, anglis obuolių pyrage ir kita buvo sukurta žūstančių žvaigždžių. Kitaip tariant, mes esame sukurti iš žvaigždžių.
(0) 2019-02-27 9
Dvinarės sistemos, sudarytos iš baltosios nykštukės ir žvaigždės-milžinės, kartais sužimba kaip novos. Nova – tai termobranduolinių reakcijų baltosios nykštukės paviršiuje sukeltas sprogimas, kurio metu sistema nušvinta milijoną kartų ryškiau, nei Saulė, ir išmeta nykštukės paviršiuje susikaupusią medžiagą 10 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Novos, priešingai nei supernovos, sprogimo metu nykštukė nesuardoma, todėl sprogimai gali pasikartoti, jei tik žvaigždė kompanionė maitina nykštukę dujomis.
(0) 2018-12-11 14
Gali būti, kad pirmosios supermasyvios juodosios skylės atsirado kolapsuojant supermasyvioms žvaigždėms. Tokių pirmykščių darinių masė galėjo siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių Saulės masių.
(0) 2018-12-03 31
„Ramios, malonios vasaros naktys;
Medžio užmigęs nejuda lapas;
Viskas nutilo, viskas nurimo,
Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“
(0) 2018-11-25 12
„Facebook“ Aurelijus Katkevičius uždavė klausimą „ar galima sakyti, kad žvaigždės miršta“. Ir taip, kalbama buvo apie tikras žvaigždes, o ne tas, kur ant „Žmonių“ viršelio būna. Daugelis komentatorių rašė, kad galima. Aš irgi prisidėjau – ir tikrai, astronomų žargone taip ir sakoma. O ta proga pagalvojau, kad verta parašyti apie kelis kitus metaforiškai naudojamus terminus, susijusius su žvaigždėmis.
(0) 2018-11-21 10
Kai kitą kartą pažvelgsite pro langą, ieškodami įkvėpimo, prisiminkite, kad medžiaga, per kurią žiūrite, susidarė sprogstančios senovinės žvaigždės gelmėse.
(0) 2018-10-08 9
Nemaža dalis cheminių elementų sukuriami supernovų sprogimų metu. Vienas iš supernovų tipų, Ia (pirmasis a), įvyksta, kai baltoji nykštukė užauga iki didesnės nei 1,4 Saulės masės. Tada joje prasideda nevaldomos termobranduolinės reakcijos, kurios žvaigždės liekaną ištaško į šipulius, pakeliui sukurdamos daug elementų, periodinėje lentelėje esančių šalia geležies – geležies, nikelio, kobalto, mangano ir kitų.
(0) 2018-08-10 17
Laivo Kilio Eta (Eta Carinae) yra šviesiausia žvaigždė mūsų Galaktikoje. Prieš pusantro šimto metų ji sužibo ypatingai ryškiai, beveik kaip supernova, tačiau tai nebuvo jos mirtis.
(0) 2018-06-23 49
Danguje kažkas sprogsta neįtikėtinai sparčiai, ir astronomai kasosi pakaušius, stengdamiesi įminti, kas tai yra. Birželio 17 dieną Havajuose ATLAS teleskopai dvyniai kosmose <a href="http://ww
(0) 2018-05-29 16
Prieš pustrečio milijono metų Žemės klimatas pasikeitė – baigėsi plioceno ir prasidėjo pleistoceno epocha. Pastaroji pasižymėjo temperatūrų nukritimu, ledynmečiu, daugelio rūšių išnykimu ir palyginus staigiais biologinės įvairovės pokyčiais.
(2) 2018-04-22 15
Didžioji dalis supernovų sprogimų gali būti suskirstyti į keletą tipų, dėl istorinių aplinkybių žymimų Ia, Ib, Ic, II-L, II-P ir panašiai. Bet būna ir tokių sprogimų, kurių priskirti vienam iš šių tipų neišeina, o jų kilmė lieka neaiški.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos