Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių sprogimai
 
 

Žvaigždžių sprogimai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2021-09-20 32
1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto - keistas šviesulys buvo matomas 6 mėnesius, o tada dingo. Dabar mokslininkai mano, kad pagaliau žino, kas tai galėjo būti.
(0) 2021-08-05 6
Stebėtinai trumpas gama spindulių žybsnis privertė astronomus permąstyti, kas sukelia šiuos dangaus kataklizmus. Didelės energijos blyksnį sukėlė sprogstanti žvaigždė, o ne susiduriančios neutroninės žvaigždės.
(0) 2021-07-18 22
Mokslininkai aptiko reto, milžiniško dydžio žvaigždžių sprogimo, įvykusio pačiomis ankstyviausiomis Visatos dienomis, įrodymų.
(1) 2021-07-05 7
Milžiniška ranka skrodžia kosmoso platybes – tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai visiškai realu, kaip rodo NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ surinkti vaizdai.
(0) 2021-06-23 6
Daugelis žvaigždžių gyvena dvinarėse sistemose. Tai ypač galioja masyvioms žvaigždėms, kurios gyvenimą baigia supernovų sprogimais.
(0) 2021-05-27 11
Prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius Ramiojo vandenyno dugno mėginiuose aptikta geležis-60 – geležies atmaina, kurios branduolyje greta 26 protonų yra ne 30 neutronų, kaip įprastoje, o 34 (skaičius 60 yra protonų ir neutronų skaičiaus suma). Tokia geležis Žemėje šiaip sau neatsiranda. Ji gaminama tik supernovose ir yra radioaktyvi – pusė kiekio suskyla per 2,6 milijono metų. Taigi elemento egzistavimas Žemės plutoje reiškia, kad prieš keletą milijonų pro Žemę pralėkė metų kosminiais mastais nedideliu atstumu sprogusios supernovos banga.
(0) 2021-03-31 7
Po supernovos sprogimo į aplinką išmetami išoriniai žvaigždės sluoksniai. Iš pradžių jie lekia dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, atsimuša į aplinkines dujas, įkaista ir ima lėtėti. Tokie dujų telkiniai, vadinami supernovų liekanomis, išsisklaido per 60-150 tūkstančių metų. Turint omeny, kad Paukščių Take supernovos sprogsta maždaug kas 50 metų, iš viso liekanų Galaktikoje turėtų būti bent 1200.
(0) 2021-03-11 7
2019 metų pabaigoje Betelgeizė keistai pritemo, sukeldama spekuliacijų apie galimai tuoj įvyksiantį supernovos sprogimą. Visgi pritemimas baigėsi, o sprogimo nebuvo. Paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo tiesiog stipresnio žvaigždės vėjo gūsis, nukreiptas mūsų link ir užstojęs dalį žvaigždės šviesos.
(0) 2021-02-21 12
1054 metais Žemės dangų nušvietė supernova Tauro žvaigždyne. Jos vietoje dabar matoma liekana – Krabo ūkas.
(0) 2021-01-23 4
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
(1) 2020-12-29 52
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.
(0) 2020-12-24 6
Žvaigždžių sprogimai – supernovos – būna labai įvairūs. Du pagrindiniai tipai yra termobranduolinės, kurių metu susprogsta baltoji nykštukė, ir branduolio kolapso, įvykstančios masyvios žvaigždės gyvenimo pabaigoje; bet yra ir daugiau atmainų.
(0) 2020-11-24 10
Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir cheminė sudėtis atspindi daugybę aplinkos savybių iš tų metų, kai rievė susiformavo. Naujame tyrime parodyta, kad rievėse matyti netgi palyginus netoli Žemės sprogusių supernovų pėdsakai.
(0) 2020-10-29 6
Pirmosios Visatos žvaigždės, atsiradusios praėjus kiek daugiau nei 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo, greičiausiai buvo gana masyvios ir ilgai negyveno. Jų sprogimai praturtino aplinką pirmaisiais už litį sunkesniais cheminiais elementais, daugiausiai – anglimi. Kiek vėliau besiformuojančių žvaigždžių sudėtyje jau buvo išmatuojami anglies kiekiai, tačiau bendras jų metalingumas – už helį sunkesnių elementų dalis – vis dar išliko labai žemas.
(0) 2020-10-07 23
Per 4,5 milijardo metų Žemė patyrė daugybę išbandymų. Planetą talžė įvairiausios katastrofos – nuo galingų susidūrimų su kitais kosminiais kūnais iki galingų ugnikalnių išsiveržimų ir neįtikėtinai atšiaurių ledynmečių. Bet gyvybė mūsų planetoje vis dar klesti, rašo „Science Alert“.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos