Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žvaigždžių žybsniai
 
 

Žvaigždžių žybsniai

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-11-17 7
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę.
(4) 2019-08-09 27
Viskonsino-Madisono universiteto fizikai sukūrė besisukantį plazmos rutulį, kurį jie vadina „miniatiūrine Saule“. Teigiama, kad taip bus galima laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti žvaigždėse vykstančius procesus.
(0) 2019-07-15 4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
(0) 2019-06-14 11
Saulėje nuolatos vyksta žybsniai, o kartais išsiveržia medžiagos pliūpsniai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME). Dabar pirmą kartą analogiškas CME reiškinys aptiktas kitoje žvaigždėje – už 140 parsekų esančioje Andromedos OU.
(0) 2019-04-28 17
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartais sužimba žybsniais. Kuo žvaigždė mažesnė, tuo silpnesni ir jos žybsniai, nors žybsnių energijos ir vidutinio spinduliuotės intensyvumo santykis mažoms žvaigždėms yra didesnis. Taigi labai mažų žvaigždžių, kurių masė nedaug viršija minimalią 8% Saulės masės ribą, reikalingą termobranduolinėms vandenilio reakcijoms palaikyti, žybsniai turėtų būti ir blausūs, ir reti.
(0) 2019-02-23 15
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
(0) 2018-05-27 27
Per pastarąjį dešimtmetį aptikta kelios dešimtys greitų radijo žybsnių – labai trumpų energingų radijo bangų pliūpsnių, atsklindančių greičiausiai iš už Galaktikos ribų. Dažniausiai jie nepasikartoja, ir kol kas visiškai neaišku, kokie procesai juos sukelia; hipotezės apima viską nuo juodųjų skylių akrecijos keistumų iki pulsarų ar žvaigždžių sprogimų. Dabar pasiūlyta dar viena – tiesiogine to žodžio prasme keista – idėja.
(0) 2018-04-09 15
Viena įdomiausių ir keisčiausių Keplerio atrastų žvaigždžių – KIC 8462852, geriau žinoma kaip Tabi žvaigždė pagal jos keistą elgesį atradusios mokslininkės Tabitha Boyajian vardą – prieš dvi savaites vėl pritemo, daugiau nei bet kada nuo 2013 metų balandžio.
(0) 2018-03-04 15
Dauguma egzoplanetų aptinkamos prie mažų žvaigždžių. Iš dalies taip yra todėl, kad tokias planetas aptikti lengviau: jos gali turėti didesnį poveikį savo žvaigždei. Bet manoma, kad apskritai planetų prie mažesnių už Saulę žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, yra daugiau, nei prie kitų žvaigždžių tipų. Ypač tai galioja Žemės tipo planetoms žvaigždės gyvybinėje zonoje. Tad nekeista, kad daug kalbama apie galimą tokių planetų tinkamumą gyvybei.
(0) 2017-06-02 15
Prieš savaitę įvykęs trumpas maždaug poros procentų pritemimas Tabi žvaigždėje KIC 8462852 iššaukė naujų hipotezių apie šią sistemą. Kol kas vis dar neaišku, kas sukelia šiuos pritemimus, kurie vyksta nereguliariai, o keli iš jų žvaigždę pritemdė net 20% - giliau, nei bet koks žinomas planetos tranzitas.
(1) 2016-08-07 17
Jau kelis dešimtmečius žinoma dvinarė žvaigždė Skorpiono AR (AR Scorpii), pasirodo, yra labai neįprasta, nes joje viena žvaigždė apšaudo kitą spinduliuote.
(2) 2013-06-17 0
Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne šviečianti, visai arti Žemės (tik už 15,6 šviesmečio) esanti dvinarės žvaigždės Gliese 412 raudonoji nykštukė ją stebėti pasirinkusiems Armėnijos astronomams surengė netikėtą spektaklį – jos ryškis per 2,5 minutės išaugo net 15 kartų. Biurakano observatorijos (Armėnija) astrofizikai atradimą aprašė žurnale „Astrophysics“.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos