Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Saulės fizika
 
 

Saulės fizika

Žymės vieta žymių medyje:
Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-12-16 7
Saulės vainikas yra labai retos, bet ypatingai karštos plazmos zona, gaubianti žvaigždę. Vainiko temperatūra siekia apie milijoną laipsnių, gerokai daugiau, nei Saulės paviršiuje. Kaip palaikoma vainiko temperatūra, kol kas nežinome, tačiau pastaraisiais metais vis gerėjantys stebėjimai po truputį padeda paaiškinti, kas gi ten vyksta.
(0) 2020-12-09 9
Remiantis naujomis prognozėmis, kitas Saulės aktyvumo ciklas gali būti vienas stipriausių, kuriuos matėme.
(0) 2020-12-08 2
Mūsų Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, nėra visiškai pastovi. Ji reguliariai tampa tai aktyvesnė, tai mažiau aktyvi. Vienas aktyvumo ciklas trunka vienuolika metų, ką puikiai matome šiame montaže.
(0) 2020-12-01 5
Visų pagrindinės sekos žvaigždžių branduoliuose vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai – protonai – virsta helio branduoliais, išmetama įvairių dalelių ir išskiriama daug energijos. Yra du pagrindiniai šių reakcijų tipai: protonų-protonų grandinė (pp chain) ir CNO ciklas (CNO cycle).
(0) 2020-10-07 7
Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai sukelia geomagnetines audras Žemėje, o jos gali pakenkti elektronikai ir žmonių sveikatai.
(0) 2020-09-18 19
Priešingai nei Žemė, Saulė šiemet išgyvena ramius metus. Tačiau artimesnis žvilgsnis į mūsų žvaigždę patvirtino tai, ką Saulės stebėtojai įtarinėjo jau seniai – mūsų žvaigždė įžengė į naują ciklą.
(0) 2020-08-24 25
Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija nelabai pasikeis: norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų skersmens teleskopus. Bet yra ir kita galimybė, leidžianti gauti egzoplanetų nuotraukas, kurių kokybė panaši į Apollo astronautų darytas Žemės nuotraukas iš Mėnulio. Tam tereikia pasinaudoti Saulės gravitacija.
(0) 2020-08-10 8
Mūsų Saulė kartais yra aktyvesnė, kartais ramesnė. Šie periodai kartojasi 11 metų trukmės ciklu. Didesnio aktyvumo metu Saulėje būna daug dėmių, ji spjaudosi žybsniais ir vainikinės masės išmetaimai, sustiprėja Saulės vėjas, net visa heliosfera išsipučia. Ramybės metu viskas prislopsta, dėmių nebelieka, ir ilgą laiką buvo manoma, kad tuo metu Saulėje nevyksta praktiškai jokie trumpalaikiai pokyčiai.
(0) 2020-08-05 2
Plazmos išsiveržimai iš Saulės vainiko sukelia geomagnetines audras ir, kaip ir žybsniai, kelia pavojų žmonėms bei Žemei. Seniai žinoma, kad dalis išsiveržimų susideda bent iš trijų komponentų – išorinio šviesaus krašto, tamsesnės retesnės zonos jo viduje, o dar giliau – vėl šviesaus tankaus branduolio.
(0) 2020-08-05 6
Saulės žybsniai – galingi energijos spinduliuotės pliūpsniai – ir su jais dažnai sekantys iš energingų dalelių plazmos sudaryti vainikinės masės išsiveržimai gali kelti didelį pavojų Žemei, mūsų kosminiams aparatams ir kosmose esantiems žmonėms. Natūralu, kad mokslininkai nori kuo geriau suprasti žybsnių formavimąsi.
(56) 2020-07-20 69
Tokie reiškiniai, kaip Saulės ar Mėnulio užtemimai, meteorų lietus ir kiti yra itin laukiami, stebimi ir gausiai aprašomi žiniasklaidoje. Jie visuomet sulaukia daug dėmesio. Tačiau jie nutinka pakankamai dažnai. Vis dėlto, kai kurie reiškiniai yra žymiai retesni, o kai kurių mes net nesulauksime – kadangi jie įvyks po tūkstančių, milijonų ar net milijardų metų. Nepaisant to, šie būsimi reiškiniai žadina mūsų vaizduotę.
(0) 2020-07-10 6
Saulė nuolatos keičiasi – minučių, valandų ir ilgesniais laikotarpiais. Vienas pagrindinių yra 11 metų trukmės ciklas. Jo metu kinta dėmių skaičius žvaigždės paviršiuje, taip pat kinta ir jų padėtis – atsiradusios vidurinėse platumose, dėmės po truputį artėja prie pusiaujo, o ten išnyksta. Skirtingu ciklo metu dėmės ir atsiranda skirtingose vietose – iš pradžių toliau nuo pusiaujo, o ciklui intensyvėjant – vis arčiau jo.
(3) 2020-07-05 34
Kai Saulė plieskia, ieškome vėsios pakrantės. O kažin, kas nutiktų, pabandžius vandeniu užlieti karščio šaltinį – Saulę?
(0) 2020-06-04 19
Atrodo, Saulė pagaliau bunda iš savo snaudulio. Penktadienio (gegužės 29 d.) rytą mūsų žvaigždė išmetė savo stipriausią pliūpsnį nuo 2017 m. spalio – išsiveržimą pastebėjo Saulės stebėjimui skirta NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO).
(1) 2020-05-26 23
Saulė mūsų sistemos viduryje yra ta nuolatinė jėga, kuri išlaiko planetas orbitose, teikia Žemės gyvybei reikiamą šviesos ir šilumos kiekį ir netgi kontroliuoja mūsų dienotvarkę. Tačiau nors esame įpratę, kad ji pateka ir nusileidžia kiekvieną mielą dieną, pati Saulė iš tiesų yra nepaprastai dinamiška.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos