Mėnulio gelmės
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
Šiaurės Korėja, Indija, Kinija - visi nori į Mėnulį, bet kodėl? Pateikiamos 5 racionalios priežastys


Žmonės jau buvo išsilaipinę Mėnulyje, tačiau tai - praeities kosmoso užkariavimų pasiekimas. Dabar į Mėnulį žvalgosi ir tokios valstybės kaip Šiaurės Korėja, Indija ir Kinija, bet kodėl? Kodėl ketinama investuoti į tokią, regis, nepelningą mokslo sritį?


Kompanija Bigelow Airspace kartu su United Launch Alliance paskelbė, jog iki 2022 metų į orbitą aplink Mėnulį nuskraidins pripučiamą modulį, kuris galėtų tapti kosminės stoties pagrindu.


Žemės palydovo stebėjimų, kurie buvo atliekami kosminiu aparatu „Kaguya“, rezultatai parodė, kad Mėnulio paviršiuje yra urvas, kuris tęsiasi maždaug 50 km.


Žemės plutos tankis yra apie 2900 kilogramų kubiniam metrui – beveik tris kartus didesnis, nei vandens.


Apollo misijų astronautai Mėnulyje paliko seismometrus, kurie jau kelis dešimtmečius fiksuoja periodiškus drebėjimus giliai po palydovo paviršiumi.


Vienas iš svarbių klausimų apie Mėnulio struktūrą yra vandens kiekis jo viduje. Sužinoję, kiek vandens yra Mėnulyje, galėtume daug geriau suprasti jo formavimąsi ir evoliuciją, be to, galėtume geriau planuoti ateities žmonių misijas į mūsų palydovą.


Atrodo, kad planai gabenti Mėnulyje išgautus naudinguosius išteklius į orbitą patrankomis yra gana realistiška.