Neįprasti Visatos objektai
Žymės vieta žymių medyje:
|
||||
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||


2019 m. rugsėjį Anna Kapinska per pristatymą demonstravo įdomius objektus, kuriuos ji rado naršydama naujus Australijos radioteleskopu ASKAP (angl. the Australian Square Kilometre Array Pathfinder) surinktus radijo astronomijos duomenis. Ji aptiko labai keistas formas, kurių negalėjo pritaikyti jokiems žinomiems objektų tipams.


Kosmoso gelmėse slypi kažkas neįprasto: astronomai atrado keturis blyškius objektus, kurie radijo bangų spektre atrodo kaip apskritimais su ryškiais kraštais. Jie nepanašūs į jokius iki šiol kada nors matytus astronominius objektus.


2019 metais mokslininkai tapo liudininkais to, kaip 2,5 mln. kartų už Saulė ryškesnė žvaigždė dingo be jokio pėdsako. Neseniai žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ buvo paskelbtas naujas mokslinis tyrimas, kurio autoriai mėgino išspręsti šią keistą bylą ir pateikti kelias galimas šios žvaigždės išnykimo priežastis.


Ilgai vedžioję už nosies, FRB ėmė teikti naudą – padėjo išvengti kosmologijos krizės.


Greitieji radijo pliūpsniai (angl. fast radio bursts, FRB) mokslininkus domina jau seniai. Tai trumpi, bet galingi signalai iš kosmoso, kurie, bent jau kaip buvo manoma iki šiol, yra nenuspėjami.


Astronomai labai dažnai susiduria su įvairiausiais iššūkiais ir mįslėmis, tačiau šios naujos paslapties dar niekas nesugebėjo įminti. 2016 metais grupė mokslininkų iš Švedijos pastebėjo, kad žvaigždės, matomos 1950 darytoje nuotraukoje, dabar jau nebėra – arba mes jos paprasčiausiai nematome. Patikrinus daugiau senesnių naktinio dangaus vaizdų paaiškėjo, kad kosmose paslaptingai dingo apie 100 žvaigždžių.


Paimkime, pavyzdžiui, skaičių 25 ir ištraukime kvadratinę šaknį. Gausime 5, bet toks atsakymas nebus pilnas – lygiai taip pat atsakymas gali būti ir -5. Kaip du lauko lygčių sprendiniai, s


Greituosius radijo blyksnius geriau fiksuoti greitu teleskopu. Tad, Kinijos FAST teleskopas tam puikiai tinka. Neseniai jis tai patvirtino, užfiksavęs ne bet kokius, o daug kartų pasikartojančius


Mokslininkai mano, kad kiekviena galaktika turi „širdį“, o ta „širdis“ yra ne kas kita, o būtent juodoji skylė – žvaigždė, kurios gravitacija yra tokia didelė, kad nuo jos negali pabėgti niekas, net ir šviesa. Tiesa, vieną juodosios skylės elementą išskirti ir pastebėti įmanoma – o būtent tai per 10 metų mokslininkai ir padarė.
Astronomai gerokai pasistūmėjo keistos kosminės FRB paslapties įminimo link. Ir ne, tai ne ateiviai.


Greitieji radijo blyksniai (Fast Radio Bursts – FRB) turi savo kilmės istoriją — ir dabar prisiartinome prie jos įminimo.


Per pastaruosius kelis dešimtmečius mūsų supratimas apie Visatą gerokai prasiplėtė. Tačiau kosmose paslapčių vis dar pakanka, ir viena iš jų – Didysis atraktorius.


„Nuostabu, kad tokie masyvūs tankūs objektai galėjo susiformuoti taip greitai po Didžiojo Sprogimo,“ sakė Michael Strauss, Princetono universiteto astrofizikos profesorius, vienas iš tyrimo


Galaktikos yra didžiausi objektai visatoje. Laimei, jos būna tik kelių rūšių, dėl ko jas lengviau atskirti ir aprašyti. Beveik visos galaktikos yra elipsės ar spiralės formos. Retai, bet pasitaiko ir kitų formų galaktikų, o viena jų išsiskiria itin stipriai, nes daugiau tokių nėra.